UAB „Širvintų šiluma“ patirtis mažinant šilumos savikainą

UAB „Širvintų šiluma“ patirtis mažinant šilumos savikainą

Krašte atsiranda vis daugiau šilumos tiekimo įmonių, veikiančių efektyviai, ekonomiškai ir naudingai. Tarp jų – uždaroji akcinė bendrovė „Širvintų šiluma“, pasiekusi vieną mažiausių bei vartotojams labiausiai priimtinų šilumos kainos rodiklių. Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina per pastaruosius porą šildymo sezonų svyravo nuo 17,62 iki 19 ct/kWh be PVM. Pagal šį rodiklį UAB „Širvintų šiluma“ tarp 41 krašto bendrovės, užsiimančios šilumos gamybos bei tiekimo verslu, įsitvirtino pirmajame efektyviausiai veikiančių įmonių trejetuke. Pokalbis su direktoriumi Sigitu Jozoniu.

 

Kaip buvo siekiama ir pasiekta tokių rodiklių? Kokios yra sėkmingo darbo paslaptys?

Širvintiškiai nėra suradę kokių stebuklingų receptų. Dargi atvirkščiai: kai kurių svarbių projektų, skirtų perėjimui prie biokuro, buvo imtasi pavėluotai. Pavyzdžiui, Molėtų šilumos ūkio darbuotojai, jau gerokai anksčiau naudojantys biokurą, džiugina rajono vartotojus stabiliomis bei priimtinomis šilumos kainomis. Tai Molėtuose padaryta prieš 10–14 metų. Buvo naudinga giliau susipažinti su netolimų kaimynų patirtimi bei kai ką panaudoti savo darbo praktikoje. Abu rajonai patenka į 5-ąją, t. y. mažiausių šilumos ūkių kategoriją. Tai įmonės, kurios per metus pagamina bei realizuoja iki 25 tūkst. megavatvalandžių šiluminės energijos.

Didžiausių miestų šilumininkai nėra itin linkę domėtis mažųjų patirtimi. Tai klaidingas požiūris. Kiekvienam stambiausių šilumos ūkių vadovui derėtų pabandyti atsakyti į gana paradoksalų klausimą: kodėl ir kaip mažesnių rajonų šilumininkai, kurių sąlygos pelningai dirbti yra nepalyginamai prastesnės, aprūpina vartotojus ženkliai pigesne šiluma?

Įrenginiai, kuriuos eksploatuojame, galėtų aptarnauti ir gerokai daugiau vartotojų. Nuolatinės gamybos išlaidos negali būti subjektyviai mažinamos ar didinamos. Negalima be galo mažinti darbuotojų skaičiaus ar atlyginimų. Buhalterija privalo dirbti nepriklausomai nuo to, ar gaminsime 10 ar 100 tūkst. megavatvalandžių šiluminės energijos. Taigi didesnį pelną lemtų atitinkamai padidėjęs vartotojų skaičius. Deja, jis pasiekė savo ribą, nes patenkina visus pageidaujančius ir daugiau neturi galimybių augti. Tuo ir paaiškinama, kad provincijoje nepalyginamai sunkesnės sąlygos pelningai dirbti, atnaujinti šilumos ūkio sistemą negu didžiuosiuose miestuose.

Visais įmanomais būdais siekiame diegti naujoves, mažinti gaminamos šilumos savikainą, didinti tinklų efektyvumą. Taip pavyksta pasiekti vieną svarbiausių rodiklių – žema šilumos kaina vartotojams. Tik nepamanykite, kad esame vieninteliai pasiekę gerų rezultatų. Lyg pagal nerašytą susitarimą dėl vartotojams svarbiausio rodiklio lenktyniaujame ne tik savo, penktosios kategorijos rajonų grupėje, bet akylai stebime ir stambesnių šilumos gamintojų pasiekimus. Džiaugiamės sumažinę kainą nors šimtosiomis cento dalimis.

Žurnale „Mokslas ir technika“ ne kartą rašėme apie sparčiai modernizuojamą bei pertvarkomą Varėnos, Tauragės, Radviliškio, Utenos ir kai kurių kitų rajonų šilumos ūkį. Šį sąrašą svariai papildo ir UAB „Širvintų šiluma“.

Balandžio 17 d. rajono centre ir miesteliuose, besinaudojančiuose centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis, buvo užbaigtas šių metų žiemos kūrenimo sezonas. Jis buvo sėkmingas, nors hidrometeorologinės sąlygos toli gražu visiems krašto šilumininkams nebuvo palankios. Vidutinė vasario mėnesio temperatūra (-12oC) gerokai viršijo kelių pastarųjų šalčiausių žiemų vidurkį. Apsieita be avarijų. Be gedimų katilinėse ar šilumos perdavimo vamzdynuose. Šiemet neteko nė sykį nors trumpam įjungti atsarginius, gamtinėmis dujomis kūrenamus katilus. Vartotojų poreikius visiškai patenkino biokuro katilinės. Jeigu iki 2007-ųjų dar pasitaikydavo didesnių ar mažesnių gedimų šiluminiuose tinkluose, tai per pastaruosius 5 metus rimtesni incidentai tampa retenybe. Profilaktinis darbas padeda išvengti bėdų.

Vadinasi, nusipelnėte atostogų?

Nieko panašaus! – pastarąjį klausimą bendrovės vadovas priima kaip ne visiškai rimtą. – Vasara – pats intensyviausias, sunkiausias ir atsakingiausias pasiruošimo kitam sezonui metas. Kasmet, pasibaigus sezonui, būtina apžiūrėti, profilaktiškai paremontuoti visų katilinių katilus ir elektros ūkį. Reikia atlikti hidraulinius bandymus tose nedaugelyje likusių šilumos perdavimo trasų atkarpose, kurios nėra atnaujintos. Kita hidraulinių patikrinimų dalis – pačiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, jų vidaus vamzdynuose. Šilumos mazgai, radiatorių būklė ir patikimumas yra šilumininkų rūpestis. Reikalo esmė ta, jog UAB „Širvintų šiluma“ yra viena nedaugelio šilumos gamybos bei tiekimo įmonė, kuri prisiima visus su šiluma susijusius rūpesčius nuo katilinės iki gyventojų būsto radiatoriaus ir karšto vandens čiaupo. Kai iki 1997-ųjų metų gyventojus aptarnaudavo rajono savivaldybės įmonė „Butų ūkis“, vartotojai dažnai nusiskųsdavo atliktų darbų kokybe arba, atsitikus nesklandumams.

Grįžkime prie kitų pasiruošimo darbų.

Kuro atsargų sukaupimas yra labai svarbi sėkmingo darbo sąlyga. Šiam tikslui turime tinkamas sandėliavimui patalpas. Uždaro tipo sandėlyje telpa 3 tūkst. kietmetrių skiedrų. Veikia dar pora asfaltuotų aikštelių. Taigi ir per didžiausius žiemos šalčius sukauptų atsargų pakaktų mažiausiai 1,5 mėnesio, kadangi net per didžiausius šalčius mėnesiui pakanka 2200 kietmetrių smulkintos medienos.

Anksčiau UAB „Širvintų šiluma“ dalį kuro ruošdavo savo jėgomis. Tačiau praktika parodė, kad tokia veikla ekonomiškai nepasiteisina. Ruoša pareikalauja nemažai pastangų, lėšų ir laiko, užuot sukaupus visą dėmesį svarbiausiam tikslui – patikimam šilumos tiekimui, naujovių diegimui, kilovatvalandės savikainos mažinimui.

Kada geriausia pasirūpinti kuru?

Balandžio ir gegužės mėnesiai – bene palankiausias laikas ruošti kuro atsargas ateinančiam šildymo sezonui. Šiuo metu tiekėjai turi mažiau užsakymų, konkursai sutraukia daugiau kuro ruošėjų, todėl ir kuro kainos palankesnės. Visoje šilumos gamybos grandyje negali būti smulkmenų, kadangi bet kurioje vietoje sutaupytos lėšos visuomet teigiamai atsiliepia gaminamos šilumos savikainai.

Dar viena palanki aplinkybė – biokuro netenka gabenti tolimais atstumais. Juo aprūpina savojo Širvintų rajono, kaimyninių Anykščių, Ukmergės taip pat Zarasų, Rokiškio rajonų tiekėjai, geriausiai atitikę konkurso sąlygas.

Daugumoje mūsų krašto katilinių dabar kurui naudojama skiedromis susmulkinta malkų mediena. Įprasta ją vadinti biokuru, nors iš tikrųjų tai tėra kur kas platesnės sąvokos dalis. Tai pakankamai brangi žaliava, kuri daugeliu atvejų galėtų būti panaudota ir kitiems pramoniniams tikslams. Tačiau kol tiekėjai ją dar gali nusipirkti palyginti prieinamomis kainomis, einama lengviausiu keliu. O menkaverčiai krūmai, vėjovartos, šakos ir kitos miško ruošos atliekos trūnija miškuose. Be abejo, tai didelis kuro rezervas. Tuo labiau, kad UAB „Širvintų šiluma“, kaip ir daugelio kitų krašto katilinių įranga visiškai pritaikyta ir prastesniam kurui.

Kaip buvo gerinamos techninės priemonės?

Šie darbai vyko trimis etapais. Anksčiau dirbęs direktorius Gediminas Urbonavičius kartu su bendradarbiais jau seniai matė vieną svarbiausių uždavinių: likviduoti nuostolius šilumos perdavimo trasose, kurie siekdavo 25–26 ir net daugiau procentų. Hidrauliniai tikrinimai rodė, jog daugelis magistralinio vamzdyno atkarpų, klotų prieš dešimtmečius, ne tik kad nesulaiko šilumos, bet ir didina avarijų grėsmę. Nuo 1998 m. prasidėjo renovavimo darbai, senuosius surūdijusius vamzdynus keitė naujo tipo pramoniniu būdu izoliuoti vamzdžiai. Darbai užtruko ne vienerius metus. Projektas baigtas įgyvendinti 2011 metais. Pradžioje nuostolius buvo pavykę sumažinti iki 17,7 %, o šiandien, kai renovuota apie 90 % vamzdynų (sutvarkytos magistralinės ir kvartalų trasos, liko įvadai į namus), nuostoliai siekia 10,7 %. Tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje. Jeigu dar pridėsime, kad apie 17 % šilumos su tuo pačiu kuro kiekiu pavyksta sutaupyti pačioje katilinėje įrengus kondensacinį ekonomaizerį, tai paaiškės, kaip pavyksta mažinti gaminamos šiluminės energijos savikainą, o tuo pačiu ir jos kainą vartotojams.

Ypač sėkmingas buvo antrasis darbų etapas, prasidėjęs 2008 metais. Planavome intensyviai tęsti tinklų renovavimą, įsigyti bei sumontuoti kondensacinį šilumos ekonomaizerį, taip pat įsirengti kogeneracinę jėgainę, kuri padėtų išvengti nesklandumų tais atvejais, kai nutrūksta elektros srovė rajono ir miesto tinkluose. Visi trys projektai buvo svarbūs, neatidėliotini, todėl ir parašėme paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.

Nesitikėjome gauti lėšų visiems projektams, tačiau kai prašymai buvo patenkinti, džiaugsmą lydėjo ir staiga iškilę nauji papildomi rūpesčiai. Mat prasidėjo didžioji ekonomikos krizė, smarkiai sumažėjo galimybė gauti banko paskolą tai projektų finansavimo daliai, kurią sudaro pačios įmonės lėšos. Vis dėlto per pusmetį pavyko išspręsti ir pastarąją problemą: SEB bankas sutiko paremti visus tris projektus.

2011 m. kovo mėnesį stojo rikiuotėn nedidelė kogeneracinė jėgainė, kūrenama dujomis bei veikianti vidaus degimo variklio principu. Pagaminta šiluminė energija patenka į bendrą tinklą vartotojams, o elektros energija naudojama savo reikmėms, tiksliau sakant, vienai svarbiausių reikmių. Kaip jau minėta, dingus elektrai (o tokių atvejų, deja, dar pasitaiko), katiluose staiga kyla temperatūra, slėgis, dėl nustojusių veikti siurblių vanduo pradeda virti. Panašūs atsitikimai ne tik trikdydavo šilumos tiekimą, bet ir keldavo avarijos grėsmę. Dabar tokių nesklandumų nebebus, kadangi jėgainė automatiškai įsijungia per 5 s ir šilumos gamyba bei tiekimas vyksta sklandžiai, nenutrūkstamai.

UAB „Širvintų šiluma“ veikla neapsiriboja rajono centru. Sutvarkyta centralizuoto šilumos tiekimo sistema Čiobiškio miestelyje, esančiame už 25 km nuo rajono centro. Čia šilumininkų paslaugomis naudojasi mokykla, seniūnija, dviejų privačių namų gyventojai. Šilumos gamybai naudojamos malkos. O štai Gelvonų miestelyje, kurio šilumos ūkis pernai perduotas „Širvintų šilumos“ žinion, teks viską daryti iš naujo. Nuo senų laikų iki šiol veikianti anglimis kūrenama katilinė yra visiškai susidėvėjusi. Tai pasakytina ir apie sutręšusius vamzdynus, kuriuos bendrovei pavyko atnaujinti savo jėgomis. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui pateikta paraiška dėl lėšų katilinės renovacijai. Tai turės būti nauja, visiškai automatizuota katilinė, naudojanti šilumos gamybai medienos skiedras ir nebeteršianti aplinkos oro kenksmingais akmens anglių dūmais.

Aloyzas Urbonas
„Mokslas ir technika”

2012/4

Visos teisės saugomos © 2018 Širvintų šiluma | Adresas: Vilniaus g. 49-2, Širvintos | Tel.: (+370-382) 51831 | El.p.: siluma@sirvintusiluma.lt