Nuo ko priklauso sąskaitos už šildymą dydis?

Gyventojui pateiktos sąskaitos už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą dydis iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir vienodai taikoma visiems šilumos tiekėjo vartotojams. Tuo tarpu daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių: namo būklės, jo kategorijos (renovuotas, nerenovuotas), temperatūrinio šilumos tiekimo režimo, lauko oro temperatūros ir kitų sąlygų (vėjas, drėgmė ir kt.). Be to, net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti  dėl to, kad galbūt kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, arba turint galimybę individualiai reguliuoti buto šildymą, keičiamas (sumažinamas iki minimumo ar maksimaliai padidinamas) butui apšildyti tiekiamos šilumos kiekis. Dėl minėtų priežasčių vienuose butuose būna šalčiau, kituose šilčiau, bet siekiant užtikrinti higienos normas atitinkantį namo šildymą, į namą tiekiamas nustatytą temperatūrinį režimą užtikrinantis šilumos kiekis).

Visa energija, tiekiama į namą ir sunaudojama tiek jo šildymui, tiek karštam vandeniui ruošti, turi būti apskaitoma, nustatyta tvarka paskirstoma vartotojams ir jų tinkamai deklaruojama. Dalis šilumos energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų savo poreikiams tenkinti, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti paskirstoma tarp namo savininkų ir apmokėta bendraturčių pagal jų nuosavybės dalį gyvenamajame name.

Atkreiptinas dėmesys, kad šildymo sistemoje (įskaitant šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, kuriais šiluma pristatoma nuo šilumos punkto iki vartotojų butų ar kitų patalpų) neišvengiamai patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos taip pat privalo padengti visų namo butų ir kitų patalpų savininkai (visi namo šildymo sistemos bendraturčiai), net ir tuomet, kai bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai yra atjungti.

Buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises ir pareigas bei jų tarpusavio santykius ir santykius su šilumos tiekėjais bei kitais ūkio subjektais, veikiančiais šilumos ūkyje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Taisyklės). Taisyklės nustato, kad Daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis Šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo „atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.“

Gyventojui pateiktos sąskaitos už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą dydis iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir vienodai taikoma visiems šilumos tiekėjo vartotojams. Tuo tarpu daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių: namo būklės, jo kategorijos (renovuotas, nerenovuotas), temperatūrinio šilumos tiekimo režimo, lauko oro temperatūros ir kitų sąlygų (vėjas, drėgmė ir kt.). Be to, net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti  dėl to, kad galbūt kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, arba turint galimybę individualiai reguliuoti buto šildymą, keičiamas (sumažinamas iki minimumo ar maksimaliai padidinamas) butui apšildyti tiekiamos šilumos kiekis. Dėl minėtų priežasčių vienuose butuose būna šalčiau, kituose šilčiau, bet siekiant užtikrinti higienos normas atitinkantį namo šildymą, į namą tiekiamas nustatytą temperatūrinį režimą užtikrinantis šilumos kiekis).

Visa energija, tiekiama į namą ir sunaudojama tiek jo šildymui, tiek karštam vandeniui ruošti, turi būti apskaitoma, nustatyta tvarka paskirstoma vartotojams ir jų tinkamai deklaruojama. Dalis šilumos energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų savo poreikiams tenkinti, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti paskirstoma tarp namo savininkų ir apmokėta bendraturčių pagal jų nuosavybės dalį gyvenamajame name.

Atkreiptinas dėmesys, kad šildymo sistemoje (įskaitant šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, kuriais šiluma pristatoma nuo šilumos punkto iki vartotojų butų ar kitų patalpų) neišvengiamai patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos taip pat privalo padengti visų namo butų ir kitų patalpų savininkai (visi namo šildymo sistemos bendraturčiai), net ir tuomet, kai bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai yra atjungti.

Buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises ir pareigas bei jų tarpusavio santykius ir santykius su šilumos tiekėjais bei kitais ūkio subjektais, veikiančiais šilumos ūkyje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Taisyklės). Taisyklės nustato, kad Daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis Šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo „atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.“